- suktybė
- suktýbė dkt. Vi̇̀skas čià teisė́ta, jokių̃ suktýbių.
.
suktybė
Look at other dictionaries:
suktybė — sf. (1) Š, DŽ, Dglš, Btg, Gsč, Brs, suktỹbė (2) Rtr, BŽ622, NdŽ, KŽ, Skr, Žvr; Sut, P, LL80 suktas darbas, apgaulė, apgavystė: Tenai didė suktybė J. Kiekviename žingsnyje apgaulė, klasta, suktybės J.Gruš. Jonis tik suktybėms ir sutvertas tėra,… … Dictionary of the Lithuanian Language
apgavybė — (neol.) sf. (1) apgavystė, suktybė: Apgavybėmis išsukti, išvilioti LL289 … Dictionary of the Lithuanian Language
apgavystė — apgavỹstė sf. (2) Grg veiksmai, elgesys ar žodžiai, kuriais sąmoningai norima kas apgauti, suklaidinti, suktybė: Už tokią negražią apgavỹstę nedovanokim Grž. Be apgavỹsčių jie niekur neapsieina Gs. Buržuazija ginklais ir apgavystėmis, klasta… … Dictionary of the Lithuanian Language
išeiti — išeĩti 1. intr. SD409, R, H einant pasišalinti: Vienas žmogus, išėjęs valandėlę už durų, sugrįžo J.Jabl. Išeit mergytė iš rūtų daržo, vainikėlį pindama KlvD98. Varomas turiu išeiti Blv. Skruzdėlės skyles išeit palieka O. Čia jų būta ir išeita… … Dictionary of the Lithuanian Language
išsukti — išsùkti, ìšsuka, o (ìšsukė) 1. tr. K, M, Š, LL289, Rtr, NdŽ sukant išimti, ištraukti, pašalinti ką įtvirtintą, įsuktą: Išsùkti (sraigtą) BŽ77. Išsùksiu su grąžtu vinį, ir parskils medis J. Dominykas nieko neatsakė, pypkę iš dantų ištraukė,… … Dictionary of the Lithuanian Language
krivda — ×krivdà (brus. кpивдa, l. krzywda) sf. (4) [K], kryvda 1. VoK18, R, N, M.Valanč skriauda: Savo abydas, arba krivdas, neprieteliams dovinoti S.Dauk. Aš nuog tavę jokios kryvdos neapturėjau Vs. 2. [K] apgaulė, suktybė, klasta … Dictionary of the Lithuanian Language
kytravonė — ×kytravõnė (l. chytrowanie) sf. (2) K; R245, MŽ, N klastingumas, suktybė, gudrybė … Dictionary of the Lithuanian Language
maklerystė — maklerỹstė sf. (2) NdŽ; I 1. maklerio darbas, verslas. 2. suktybė … Dictionary of the Lithuanian Language
manglius — mañglius sm. (2) apgavystė, suktybė: Jis sumangliavojo, t. y. padarė mangliùs J … Dictionary of the Lithuanian Language
muičia — ×muičia (sl.) sf. Q52, N, [K] suktybė, klasta, apgavystė: Jog tokias muičias, kurios nedera, prieš karalystę prikeliat CII232 … Dictionary of the Lithuanian Language
